žingeidis

מingeĩdis, -ė smob. (2) KŽ; G122, žingeidỹs, -ė̃ (4) smalsuolis: Egoistui gydytojui Jautakiui pritaria žingeidė Milda Vaižg. Veikiai buvo ta vieta nuo žingeidžių papildinta Kel1881,306. Jonukas, kaip pamatysime toliau, buvo vikrus vaikinas, didis tėvynmeilis ir nemažas žingeidys Blv. Jis taip gyvai palaikąs savo atmintyje tuos buvusiųjų kaušų paveikslus, kad galįs juos man, žingeidžiui, identiškai padaryti tokius, kokie būdavę vartojami LTII110. Jeigu suprastų tie „žingeidžiai“, tai išsigandę savo darbo liautų toliau piktadarauti V.Kudir.